- užaugis
- ùžaugis sm. (1) NdŽ, ū́žaugis (1) 1. augimo, brendimo laikas: Per mano ùžaugį nuplovė pusę kalno Slk. Mano visam ùžaugy plūgo niekas nematė Strn. ║ užaugimas, ūgis: Toks jau žmogaus ùžaugis, be tėvų Trgn. Džiaugės [žolelės] savo užaugiu, pastiepusios ilgus sprandelius Žem. 2. žr. užauga 2: Nori nenori, vis tiek aš tau rūbus an ū́žaugio siūsiu Nč.
Dictionary of the Lithuanian Language.